
Pirmosios užuominos apie Krokuvoje ir jos apylinkėse kepamus riestainius randamos karaliaus Vladislavo Jogailos ir karalienės Jadvygos rūmų sąskaitose. 1394 m. kovo 2 d. sąskaitoje įrašyta tokia informacija: "Karalienei už riestainį – 1 grašis".
Krokuvos kepėjų gildija 1611 m. išleido dekretą (laudum), kuriame gildija įgaliojama mieste reguliuoti prekybą riestainiais ir jai suteikiama teisė pasirinkti, iš kurių kepėjų šiuos produktus pirkti.
Su teise kepti obwarzanki susijęs esminis pokytis įvyko XIX a.: 1802 m. sausio 22 d. pasirašytas dekretas, kuriame nustatyta, kad juos galėjo kepti bet kuris kepėjas, tačiau tik kai jam ateidavo eilė. Kepėjai, kuriems leidžiama kepti šiuos riestainius, buvo išrenkami burtų keliu. 1843 m. burtų keliu nustatyta kepėjų eilės tvarka galiojo iki 1849 m. Tuomet šis paprotys greičiausiai baigėsi, nes nebėra įrodymų, kad burtai buvo traukiami ir vėliau.
"Obwarzanek krakowski" buvo parduodamas ant prekystalių, o prekyba prasidėdavo dar prieš šeštą valandą ryto, kad Krokuvos gyventojai anksti ryte galėtų įsigyti šviežių kepinių. Gildija kontroliavo produktų kokybę ir šviežumą – aštuoni gildijos nariai paskirti kontroliuoti prekystalius. Savaime suprantama, kad už bet kokį pažeidimą buvo griežtai baudžiama.
Na o man tai buvo svarbus maistas studentavimo metu, kainavo tada tik 1 zlotą ir puikiai pasotindavo ;).