Pasakoju gyvai FACEBOOK PUSLAPYJE "Krokuva su Liana":
Rodomi pranešimai su žymėmis Krokuva. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Krokuva. Rodyti visus pranešimus
Šio metu Collegium Maius patalpose įkurtas universiteto muziejus. Tarp jo vertingų rinkinių - astronomijos, fizikos, chemijos prietaisų kolekcijos, paveikslai ir skulptūros.
Žinomiausiu Jogailaičių universiteto studentu buvo Mikalojus Kopernikas! 1491 m. įstojo į Krokuvos universitetą, domėjosi filosofija, teologija, matematika, medicina. Vėliau išrinktas kanauninku, tačiau uolus dvasininkas nebuvo. Baigęs mokslus išvyko į Vokietiją ir Italiją.
Norite sužinoti daugiau? Užsakykite ekskursiją po universiteto kvartalą, kurioje išgirsite daug įdomių faktų ir pasakojimų apie seniausią Lenkijos mokslo šventovę.
Krokuvos universiteto ryšiai su Lietuva.
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Pagrindinėje aikštėje koncentravosi miesto visuomeninis, religinis ir ūkinis gyvenimas. Čia, Bracka gatvės pradžioje, 1525 m. Albrechtas Hohenzollernas, paskutinis kryžiuočių ordino didysis magistras, iškilmigai pasidavė Lenkijos karaliui Žygimantui I Senajam.
Aikštės viduryje stovi Sukienicos. Parduotuvėles ir didelę prekybos salę XIV a. pastatydino karalius Kazimieras Didysis. Po 1555 m. gaisro Sukienicos buvo atstatytos žinomų architektų - Giovanni Maria Padovano ir Santi Gucci.
Iš šiaurinės pusės aikštę uždaro švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viduramžių Krokuvos pagrindinė šventykla, vienas iš vertingiausių Lenkijoje gotikos paminklų. Jos pagrindinis altorius yra garsiausiu Europoje vėlyvosios gotikos medžio raižinys - atliktas iš liepos ir ąžuolo medienos, padengtas polichromija poliptikas. Nepaprasta figūrų ekspresija, formų virtuoziškumu, realizmo ir misticizmo persipynimu altorius prilygsta visų laikų šedevrams.
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Kunigaikščių rezidencijos Vavelyje pradžia - XI a. 1 pusės nedidelis palatium. XI ir XII a. sandūroje buvo pastatyta romaninio stiliaus pilaitė, kurios vietoje XIV a. karaliai Vladislovas Uolektis ir Kazimieras Didysis pastatydino didingus gotikinius rūmus.
XVI a. pradžioje karaliaus Žygimanto Senojo pavedimu iškilo nauji renesansiniai rūmai, kurių statybai vadovavo italų architektai Pranciškus Florentietis ir Baltramiejus Berreci. Vidaus interjero dekoracijas kūrė daugiausia vokiečių menininkai, tarp jų Hansas Diureris, žymaus menininko, Albrechto Diurerio, brolis.
Po 1595 m. gaisro šiaurinį priestatą atnaujino karalius Žygimantas III Vaza. Gražiausia rūmų architektūros dalis yra trijų aukštų arkadų kiemas. Išorėje iš pietų pusės, renesansinės sienos kaimynystėje vaizdingai išsidėstę gotikos paminklai: Jordankos bokštas, Daniškas bokštas, Kurza Stopa (Vištos koja), bei vėliau pristatytas kampinis bokštas, vadinamas Žygimanto III vardu.
Lankytinos rūmų muziejaus ekspozicijos: Komnaty (Valdovų rūmai), Skarbiec Koronny (Karališkas lobynas), Zbrojownia (Arsenalas), Wschód w zbiorach wawelskich (Rytai Vavelio rinkiniuose), Wawel zaginiony (Dingęs Vavelis).
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
 |
| Autorstwa Zygmunt Put - Praca własna, CC BY-SA 4.0 |
Nors Krokuvos universitetą 1364 m. įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, Aldonos Gediminaitės vyras, tačiau ši mokslo įstaigą nešioja jo gaivintojo ir atkūrėjo lietuvio Jogailos vardą.
Jogailos universitetas Krokuvoje yra seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1364 m. gegužės 12 d. jį įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį. 1400 m. liepos 26 d. Lenkijos–Lietuvos karalius Jogaila akademiją perorganizavo pagal Sorbonos modelį, buvo įkurtas ir teologijos fakultetas. Karalius Jogaila suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniam universiteto gyvavimui ir jo klestėjimui. 2012 m. liepos 26-ją suėjo 612 metų, kai karaliaus Jogailos pastangomis buvo pertvarkytas Krokuvos universitetas. Prisimenant lietuvio karaliaus nuopelnus Lenkijos mokslo vystymuisi, pabrėžiant jo nuopelnus Krokuvos universitetui, nuo 1817 m. ši mokslo įstaiga vadinama Jogailos universitetu.
Nemažą reikšmę Jogailos universitetas, suvaidino Lietuvos ir jos žmonių švietimui. Nuo pat universiteto atnaujinimo ši mokslo įstaiga buvo artimai susieta su Lietuva ir pačių lietuvių indėliu į šio universiteto istoriją. Jau universiteto atnaujinimo 1400 m. akte karalius Jogaila pabrėžė būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Lietuvos didikai rėmė ir palaikė universitetą materialiai.
1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (lenk. Jan Wajdut; gyv. 1365–1422 m.), kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis, Drohičino kunigaikštis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. Vėliau apsigyveno Prahoje. Manoma, jog čia buvo pakrikštytas Jono vardu. Studijavo Prahos universitete, vėliau buvo įšventintas į kunigus. 1389 m. minimas kaip Krokuvos pranciškonų kustodas (vyresnysis), Krokuvos ir Sandomiero kanauninkas. 1401–1402 m. antrasis Krokuvos akademijos rektorius. Galvojama, kad palaidotas Krokuvos katedroje. Reiškia jau ir Lietuva tuo laiku turėjo mokytų žmonių, galėjusių vykti ne vien studijuoti į Krokuvą, bet ir šviesti visuomenę, užimti tokias aukštas pareigas svetimo krašto alma mater.
1402 m. jau minimas pirmas studentas iš Lietuvos – Vilniaus kapitulos iždininkas ir kanauninkas Martynas. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. šiame universitete studijavo apie 300 studentų iš Lietuvos, o XVI a. jau 450 studentų iš LDK. 1442–1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos. XVII a. pirmojoje pusėje čia mokėsi apie 200 studentų iš Lietuvos. Jame vėlesniais laikais žinių sėmėsi įtakingiausi Lietuvos kultūros žmonės: Pranciškus Skorina, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis bei kiti Lietuvos šviesuoliai. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas.
Iki šių dienų Jogailos universiteto Krokuvoje aura saugo ne vieną Lietuvos istorijai reikšmingą akimirką, bylojančią apie to laikmečio lietuvių visuomenės paliktus pėdsakus ir jos aktyvų dalyvavimą šios mokslo įstaigos gyvenime. Didžiosios kolegijos (XV a.) kiemelyje, šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų, sieną puošia lietuviškas Vytis, liudijantis apie Lietuvos didikų indėlį šiai mokslo šventovei, Jogailos universitetui teiktas subsidijas ir paramą.
Apie glaudžius Krokuvos universiteto ryšius su Lietuva mena ir išlikęs 1434 m. Krokuvos universiteto lietuviškas, mažai kam matytas, antspaudas, kuriame prie Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdo, matome ir lietuvišką simbolį – Lietuvos valstybės herbą Vytį ir dvigubą kryžių raitelio skyde. Iki mūsų dienų išliko tik du žinomi XV a. Jogailos universiteto antspaudai. Vienas jų paženklintas lenkiškuoju simboliu Ereliu, kitas Vyčiu. Tiesa, kol kas istorikai negali paaiškinti lietuviškų ženklų atsiradimo ant šio Krokuvos universiteto antspaudo istorijos, tačiau linkę manyti, jog tai mokslo akademiją reformavusio karaliaus Jogailos simbolis, pabrėžiantis jo lietuvišką kilmę.
Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
Violetos Rutkauskienės straipsnis "Mokslo Lietuva"
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
