Rodomi pranešimai su žymėmis Lankome Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Lankome Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
Pasakoju gyvai FACEBOOK PUSLAPYJE "Krokuva su Liana":
Tiesioginiai sujungimų su Krokuva autobusu nėra.
Tiesioginių lėktuvų nėra.
(Rašykite prašymus Ryanairui, kad įvestų skrydžius iš Kauno į Krokuvą!. :):)
TRAUKINIU:
TRAUKINIU:
Greičiausias ir patogiausias būdas patekti į Krokuvą, tai kelionė nauju traukiniu.
Kelionė iš Vilniaus trunka 12,5 valandos.
Tuo metu galite perkaityti daug vertingos informacijjos kurią rasite mano puslapyje :)
Nuo 2022 m. gruodžio mėnesio važiuoja traukinys Vilnius-Mackava/Mackava-Krokuva.
LĖKTUVU:
LĖKTUVU:
Ryanair skrydžiai Kaunas - Varšuva Modlin ( aerouostas nutolęs apie valanda nuo Varšuvos centro).
Skrenda ketvirtadieniais ir sekmadieniais.
Ketvirtadieniais iśkrendate 22:30, atskrendate 22:30. Bilietą iš anksčiau galite nusipirkti ir už 10 eur ir 20 eurų. Iš Modlin keliaujate iki Varšuvos centro.
Gero sujungimo su Krokuva naktį nėra, tad verta pasirūpinti nakvynę Varšuvoje ir ryte aplankyti Varšuvos Senamiestį ir tada traukiniu keliauti į Korkuvą.
Atkrepkite dėmesį į ivairias bilietų kainas . Nuo apie 80 zl iš Warszawa Gdanska, bet ir apie 200 zl iš Warszawa Centralna. Primenu, kad Lenkijoje geležinkeliuose yra didelės nuolaidos jeigu perkate bilietą iš anksčiau, jeigu keliaujate kartu ur t.t:
https://koleo.pl/rozklad-jazdy/
Sekmadieniais iš Kauno atskrendate anskčiau - 17:30 ir dar ramiai galite patekti į Krokuvą. Pvz. spėti į tą patį traukinį kuris 13:20 išvažiavo iš Kauno :).
Šis lėktuvo variantas gal labiau tinkamas tiems kurie nori aplankyti Varšuvą ir kartu Krokuvą.
Betarpiški Ryanair skrydžiai iš Krokuvos yra iš Rygos!
Penktadieniais ir pirmadieniais. Kaina apie 40/50 eurų.
TRAUKINIU GERIAUSIAI!
IKI PASIMATYMO KROKUVOJE
Praeitais metais Balsas.lt paskelbė labai įdomų Ričardo Jakučio straipsnį - "Kodėl savaitgalį Paryžiuje verta iškeisti į Krokuvą?". Pati idėja man labai patinka, esu buvusi Paryžiuje ir manau,kad Krokuva puikiai gali varžytis su Paryžiumi istoriniu mastu. Deja, straipsnyje pastebėjau daug klaidų ir netikslumų....
"Į Krokuvą keliaujame A. Baranausko, B. Pruso, H. Sinkevičiaus, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, J. Biliūno, Č. Milošo, S. Kymantaitės-Čiurlionienės ir kitų kūrėjų pėdsakais." A. Baranausko niekada Krokuvoje nebuvo, B. Prusas tik lankėsi, taip pat kaip ir J. Biliūnas, kuris mirė netoli Krokuvos - Zakopanėje.
"Krokuvoje, kurion vykstame, veikia 146 bažnyčios." - įdomu iš kur toks skaičius? Kiek žinau Krokuvoje yra 135 bažnyčios, nejaugi autorius priskaičiavo ir koplyčias, bet su jomis būtų net 150. Šiap ar taip - netiesa.
"Vien Krokuvos senamiestyje jų per 30." - deja, tik 20 :) .
"Visi keliai Krokuvoje veda į senamiesčio Turgaus aikštę (Sukienicas). Didžiausią Europoje aikštę (tiesa, dėl tų didžiųjų aikščių ir didžiausių senamiesčių kažkokia painiava, nes kur tik būni, visi aiškina, kad pas juos viskas didžiausia, o dėl didžiausios Europos aikštės, manyčiau, kad ji Paduvoje) supa senoviniai puošnūs mūriniai pastatai ir rūmai, o aikštės viduryje stovi Sukienicų renesanso stiliaus pastatas, kuris senovėje atliko turgaus vaidmenį."
Krokuvoje yra seniausia didžiausia aikštė - nuo XIII a. ir ji yra kvadrato forma: 200 ant 200 metrų - 4 hektarai. Paduvoje aikštė nuo XVIII a. ir ji yra elipsės formos.
"Gi iš šios bazilikos bokšto jau veik šimtas metų kiekvieną dieną 12 valandą dienos per Lenkijos 1-ą radijo programą skamba laiko signalas. Po signalo dar visi klausosi tradicinio ritualo – irgi iš bokšto grojančio trimitininko." Laiko signalas iš Krokuvos neskamba jau nuo 1984 m. Dabar skamba iš Varšuvos, o po to tiesiogiai įjungiama Krokuvos trimitiniko melodija .
"Krokuvos senamiestį supa parkas – vadinamieji Plantai, įveisti išgriautos senovinės sienos vietoje. Čia gausu gotikinės ir renesanso architektūros paminklų – tai Jogailos universiteto pastatai, bažnyčios ir vienuolynai, senovinių gynybinių mūrų fragmentai, didžiausias Europoje Barbakanas (ginklų saugykla), už kurio yra Antano Vivulskio suprojektuotas paminklas, skirtas Žalgirio mūšio pergalei, pastatytas 1910 metais, minint 500–ąsias mūšio metines." Barbakanas tai ne ginklų saugykla, o gynybinis statinys tvirtovės, miesto gynybinės sienos išorėje prie vartų.
"Štai kokias mintis pažadino savaitgalis Krokuvoje. Lietuviui nevalia neapsilankyti šiame mieste. Ir daug sužinota, ir savaitgalis maloniai praleistas." Su šiuo paskutiniu sakiniu pilnai sutinku, tik gerai būtų jog Jūsų palydovų būtų kompetetingas gidas, o ne žinios iš interneto puslapių.
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Kazimiežo kvartale žydai apsigyveno XV a pabaigoje. Dėka Jono Albrechtos privilegijos žydai įgijo teisę įsikurti mieste: prekiauti, pirkti namus, turėti savo sinagogą, kapines.
Iki antro pasaulinio karo visoje Krokuvoje gyveno apie 68 tūkstančius žydų, buvo virš 90 sinagogų ir maldos namų (midraš).
Dabar liko tik septynios sinagogos, tik dvi iš jų veikiančios.
Seniausioji žydų maldos namai tai Senoji Sinagoga. Jos pradžia siekia XV a. pabaigos. Po 1557 m. gaisro juos atstatė renesanso stiliumi architektas Mateo Gucci. Stipriai suniokoti vokiečių per II pasaulinį karą, po restauravimo atgavo XVI a. antros pusės vaizdą. Šiuo metu čia saugomi Krokuvos miesto istorinio muziejaus judaikos rinkiniai: daugiausią susiję su žydų religinėmis apeigomis dailiųjų amatų dirbiniai, judaistinės tematikos paveikslai, žydų veiklą ir martirologiją liudijantys dokumentai.
Krokuvos Valstybinio archyvo nuotrauka |
Sinagoga Remuh
Statybą finansavo 1553 m. Izraelis Auerbachas iš Ratizbonos. Sinagoga perėmė pavadinimaą iš jo sūnaus, vadinamo Rabbi Moses-Remuh, kuris yra palaidotas gretimose kapinėse. Maldos namai veikia iki šiol.
NORITE SUŽINOTI DAUGIAU?
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Pagrindinėje aikštėje koncentravosi miesto visuomeninis, religinis ir ūkinis gyvenimas. Čia, Bracka gatvės pradžioje, 1525 m. Albrechtas Hohenzollernas, paskutinis kryžiuočių ordino didysis magistras, iškilmigai pasidavė Lenkijos karaliui Žygimantui I Senajam.
Aikštės viduryje stovi Sukienicos. Parduotuvėles ir didelę prekybos salę XIV a. pastatydino karalius Kazimieras Didysis. Po 1555 m. gaisro Sukienicos buvo atstatytos žinomų architektų - Giovanni Maria Padovano ir Santi Gucci.
Iš šiaurinės pusės aikštę uždaro švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viduramžių Krokuvos pagrindinė šventykla, vienas iš vertingiausių Lenkijoje gotikos paminklų. Jos pagrindinis altorius yra garsiausiu Europoje vėlyvosios gotikos medžio raižinys - atliktas iš liepos ir ąžuolo medienos, padengtas polichromija poliptikas. Nepaprasta figūrų ekspresija, formų virtuoziškumu, realizmo ir misticizmo persipynimu altorius prilygsta visų laikų šedevrams.
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Kunigaikščių rezidencijos Vavelyje pradžia - XI a. 1 pusės nedidelis palatium. XI ir XII a. sandūroje buvo pastatyta romaninio stiliaus pilaitė, kurios vietoje XIV a. karaliai Vladislovas Uolektis ir Kazimieras Didysis pastatydino didingus gotikinius rūmus.
XVI a. pradžioje karaliaus Žygimanto Senojo pavedimu iškilo nauji renesansiniai rūmai, kurių statybai vadovavo italų architektai Pranciškus Florentietis ir Baltramiejus Berreci. Vidaus interjero dekoracijas kūrė daugiausia vokiečių menininkai, tarp jų Hansas Diureris, žymaus menininko, Albrechto Diurerio, brolis.
Po 1595 m. gaisro šiaurinį priestatą atnaujino karalius Žygimantas III Vaza. Gražiausia rūmų architektūros dalis yra trijų aukštų arkadų kiemas. Išorėje iš pietų pusės, renesansinės sienos kaimynystėje vaizdingai išsidėstę gotikos paminklai: Jordankos bokštas, Daniškas bokštas, Kurza Stopa (Vištos koja), bei vėliau pristatytas kampinis bokštas, vadinamas Žygimanto III vardu.
Lankytinos rūmų muziejaus ekspozicijos: Komnaty (Valdovų rūmai), Skarbiec Koronny (Karališkas lobynas), Zbrojownia (Arsenalas), Wschód w zbiorach wawelskich (Rytai Vavelio rinkiniuose), Wawel zaginiony (Dingęs Vavelis).
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
Autorstwa Zygmunt Put - Praca własna, CC BY-SA 4.0 |
Nors Krokuvos universitetą 1364 m. įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, Aldonos Gediminaitės vyras, tačiau ši mokslo įstaigą nešioja jo gaivintojo ir atkūrėjo lietuvio Jogailos vardą.
Jogailos universitetas Krokuvoje yra seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1364 m. gegužės 12 d. jį įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį. 1400 m. liepos 26 d. Lenkijos–Lietuvos karalius Jogaila akademiją perorganizavo pagal Sorbonos modelį, buvo įkurtas ir teologijos fakultetas. Karalius Jogaila suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniam universiteto gyvavimui ir jo klestėjimui. 2012 m. liepos 26-ją suėjo 612 metų, kai karaliaus Jogailos pastangomis buvo pertvarkytas Krokuvos universitetas. Prisimenant lietuvio karaliaus nuopelnus Lenkijos mokslo vystymuisi, pabrėžiant jo nuopelnus Krokuvos universitetui, nuo 1817 m. ši mokslo įstaiga vadinama Jogailos universitetu.
Nemažą reikšmę Jogailos universitetas, suvaidino Lietuvos ir jos žmonių švietimui. Nuo pat universiteto atnaujinimo ši mokslo įstaiga buvo artimai susieta su Lietuva ir pačių lietuvių indėliu į šio universiteto istoriją. Jau universiteto atnaujinimo 1400 m. akte karalius Jogaila pabrėžė būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Lietuvos didikai rėmė ir palaikė universitetą materialiai.
1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (lenk. Jan Wajdut; gyv. 1365–1422 m.), kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis, Drohičino kunigaikštis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. Vėliau apsigyveno Prahoje. Manoma, jog čia buvo pakrikštytas Jono vardu. Studijavo Prahos universitete, vėliau buvo įšventintas į kunigus. 1389 m. minimas kaip Krokuvos pranciškonų kustodas (vyresnysis), Krokuvos ir Sandomiero kanauninkas. 1401–1402 m. antrasis Krokuvos akademijos rektorius. Galvojama, kad palaidotas Krokuvos katedroje. Reiškia jau ir Lietuva tuo laiku turėjo mokytų žmonių, galėjusių vykti ne vien studijuoti į Krokuvą, bet ir šviesti visuomenę, užimti tokias aukštas pareigas svetimo krašto alma mater.
1402 m. jau minimas pirmas studentas iš Lietuvos – Vilniaus kapitulos iždininkas ir kanauninkas Martynas. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. šiame universitete studijavo apie 300 studentų iš Lietuvos, o XVI a. jau 450 studentų iš LDK. 1442–1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos. XVII a. pirmojoje pusėje čia mokėsi apie 200 studentų iš Lietuvos. Jame vėlesniais laikais žinių sėmėsi įtakingiausi Lietuvos kultūros žmonės: Pranciškus Skorina, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis bei kiti Lietuvos šviesuoliai. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas.
Iki šių dienų Jogailos universiteto Krokuvoje aura saugo ne vieną Lietuvos istorijai reikšmingą akimirką, bylojančią apie to laikmečio lietuvių visuomenės paliktus pėdsakus ir jos aktyvų dalyvavimą šios mokslo įstaigos gyvenime. Didžiosios kolegijos (XV a.) kiemelyje, šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų, sieną puošia lietuviškas Vytis, liudijantis apie Lietuvos didikų indėlį šiai mokslo šventovei, Jogailos universitetui teiktas subsidijas ir paramą.
Apie glaudžius Krokuvos universiteto ryšius su Lietuva mena ir išlikęs 1434 m. Krokuvos universiteto lietuviškas, mažai kam matytas, antspaudas, kuriame prie Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdo, matome ir lietuvišką simbolį – Lietuvos valstybės herbą Vytį ir dvigubą kryžių raitelio skyde. Iki mūsų dienų išliko tik du žinomi XV a. Jogailos universiteto antspaudai. Vienas jų paženklintas lenkiškuoju simboliu Ereliu, kitas Vyčiu. Tiesa, kol kas istorikai negali paaiškinti lietuviškų ženklų atsiradimo ant šio Krokuvos universiteto antspaudo istorijos, tačiau linkę manyti, jog tai mokslo akademiją reformavusio karaliaus Jogailos simbolis, pabrėžiantis jo lietuvišką kilmę.
Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
Violetos Rutkauskienės straipsnis "Mokslo Lietuva"
UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
elenuke@gmail.com
"Obwarzanek krakowski" yra tradicinis kepinys, kurį Krokuvos kepėjų gildijos specialiai paskirti kepėjai iš pradžių galėjo kepti tik per Gavėnią. Senosios lenkų kalbos žodyne apibrėžiamas kaip iš tešlos suformuotas ritinys, iš kurio sukant padaromas žiedas, veikiausiai plikomas prieš kepant. Lenkiškas pavadinimas "obwarzanek krakowski" iš tiesų susijęs su produkto gamybos būdu – tešlos plikymu įkaitintame vandenyje.
Pirmosios užuominos apie Krokuvoje ir jos apylinkėse kepamus riestainius randamos karaliaus Vladislavo Jogailos ir karalienės Jadvygos rūmų sąskaitose. 1394 m. kovo 2 d. sąskaitoje įrašyta tokia informacija: "Karalienei už riestainį – 1 grašis".
Krokuvos kepėjų gildija 1611 m. išleido dekretą (laudum), kuriame gildija įgaliojama mieste reguliuoti prekybą riestainiais ir jai suteikiama teisė pasirinkti, iš kurių kepėjų šiuos produktus pirkti.
Su teise kepti obwarzanki susijęs esminis pokytis įvyko XIX a.: 1802 m. sausio 22 d. pasirašytas dekretas, kuriame nustatyta, kad juos galėjo kepti bet kuris kepėjas, tačiau tik kai jam ateidavo eilė. Kepėjai, kuriems leidžiama kepti šiuos riestainius, buvo išrenkami burtų keliu. 1843 m. burtų keliu nustatyta kepėjų eilės tvarka galiojo iki 1849 m. Tuomet šis paprotys greičiausiai baigėsi, nes nebėra įrodymų, kad burtai buvo traukiami ir vėliau.
"Obwarzanek krakowski" buvo parduodamas ant prekystalių, o prekyba prasidėdavo dar prieš šeštą valandą ryto, kad Krokuvos gyventojai anksti ryte galėtų įsigyti šviežių kepinių. Gildija kontroliavo produktų kokybę ir šviežumą – aštuoni gildijos nariai paskirti kontroliuoti prekystalius. Savaime suprantama, kad už bet kokį pažeidimą buvo griežtai baudžiama.
Na o man tai buvo svarbus maistas studentavimo metu, kainavo tada tik 1 zlotą ir puikiai pasotindavo ;).