Pasakoju gyvai FACEBOOK PUSLAPYJE "Krokuva su Liana":
Rodomi pranešimai su žymėmis Lankome Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Lankome Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
Žinoma, Lana! Štai atnaujinta informacija, kaip 2025 m. patogiai pasiekti Krokuvą iš Lietuvos be automobilio:
✈️ Tiesioginis skrydis su „airBaltic“ iš Vilniaus į Krokuvą
-
Skrydžių dažnumas: du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais
-
Skrydžio trukmė: apie 1 val. 20 min.
-
Bilietų kainos: nuo 49 € į vieną pusę, priklausomai nuo sezono ir užimtumo
🚆 Kelionė traukiniu iš Vilniaus ar Kauno
-
Maršrutas: Vilnius – Mockava – Varšuva – Krokuva
-
Trukmė: apie 12,5 valandos
-
Bilietų kaina: apie 30 € į vieną pusę
🛫 Skrydis per Rygą su „Ryanair“
-
Maršrutas: Ryga – Krokuva
-
Skrydžių dažnumas: du kartus per savaitę – penktadieniais ir pirmadieniais
-
Bilietų kainos: nuo 40–50 € į vieną pusę
✅ Rekomendacija
Jei vertinate greitį ir patogumą, tiesioginis skrydis su „airBaltic“ iš Vilniaus į Krokuvą yra puikus pasirinkimas. Jei norite sutaupyti arba planuojate aplankyti ir Varšuvą, kelionė traukiniu gali būti įdomi alternatyva.
Krokuvos Valstybinio archyvo nuotrauka
Kazimiežo žydų kvartalas Krokuvoje
Pirmieji žydai Kazimiežo kvartale apsigyveno XV a. pabaigoje, kai karalius Jonas Albrechtas suteikė jiems privilegiją įsikurti šiame mieste: leista prekiauti, įsigyti nekilnojamojo turto, steigti sinagogas ir kapines.Iki Antrojo pasaulinio karo Krokuvoje gyveno apie 68 000 žydų. Veikė daugiau kaip 90 sinagogų ir maldos namų (midraš).
Šiandien likusios tik septynios sinagogos, iš kurių veikia dvi.
Senoji sinagoga – seniausi žydų maldos namai Lenkijoje
Senoji sinagoga įkurta XV a. pabaigoje. Po 1557 m. gaisro ją atstatė renesanso stiliumi žymus architektas Mateo Gucci.
Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai suniokota vokiečių, tačiau po restauracijos atgavo XVI a. antros pusės išvaizdą.
Šiuo metu sinagogoje veikia Krokuvos miesto istorinio muziejaus judaikos ekspozicija:
– žydų religinių apeigų objektai,
– dailiųjų amatų dirbiniai,
– judaistinės tematikos meno kūriniai,
– dokumentai, liudijantys žydų bendruomenės gyvenimą ir netektis.
Sinagoga Remuh – mažoji, bet gyva
Pastatyta 1553 m. Izraelio Auerbacho iš Ratizbonos lėšomis.Sinagoga pavadinta jo sūnaus – žymaus rabino Mošės Remu (Moses Isserles – Remuh) – vardu.
Rabino kapas yra šalia esančiose kapinėse – tai viena lankomiausių žydų paminklo vietų Krokuvoje.
Sinagoga veikia iki šiol.
Sinagoga Izaoko (Ajzyka)
Pastatyta 1644 m., tai viena didžiausių sinagogų Kazimieže. Finansavo turtingas žydų pirklis Izaak Jakubowicz.
Pastatyta vėlyvojo baroko stiliumi, su įspūdingu aron ha kodeš. Po karo ilgai stovėjo apleista, o šiandien veikia kaip kultūrinė erdvė – čia vyksta parodos, paskaitos, koncertai.( 2025 m. remonte).
Sinagoga Kupa (Kupah)
XVII a. pabaigoje pastatyta bendruomenės narių, turėjusių kuklesnes pajamas. Nors išorėje gana paprasta, viduje saugomi gražūs XVIII a. polichrominiai piešiniai.
Dabar naudojama kultūriniais ir edukaciniais tikslais – ypač per Žydų kultūros festivalį.
Sinagoga Tempel
Pastatyta XIX a. pabaigoje – modernių žydų, t. y. reformuotų žydų iniciatyva.
Stilius – maurų ir neorenesanso sintezė, su įspūdingu interjeru ir vitražais.
Šiandien naudojama koncertams, festivaliams ir retkarčiais religinėms apeigoms.
Sinagoga Wysoka („Aukštoji“)
Įkurta XVI a. – vadinama „Aukštąja“, nes maldos salė buvo antrajame aukšte.
Apačioje buvo parduotuvės.
Prieš karą Krokuvoje sinagogų buvo per 90 . Krokuva buvo vienas svarbiausių žydų religinių centrų Vidurio Europoje.
Ieškai daugiau nei faktų?
Ekskursijoje papasakosiu apie:
- vieną iš XX a. kosmetologijos pradininkių, kurios pavardė iki šiol skamba ant prabangių kremų pakuočių visame pasaulyje.
– sinagogų simboliką,
- žydų religinius papročius, kasdienį gyvenimą, šventes
– ir kaip žydų kvartalas išgyveno karo bei pokario metą. ir daug daugiau.
Rašyk: elenuke@gmail.com – pasimatysime Kazimieže!
Obwarzanek krakowski – karališkas riestainis su istorija
Tai ne tik pusryčių užkandis ar turistinis simbolis – obwarzanek krakowski yra Krokuvos miesto istorijos dalis.
Jo pavadinimas kilęs iš senosios lenkų kalbos žodžio obwarzać – „plikyti“. Tai ir šiandien išlieka esmine jo gamybos dalimi: tešla prieš kepimą trumpai panardinama į verdantį vandenį, todėl riestainis tampa traškus išorėje ir minkštas viduje.
1394 m. kovo 2 d. karalienės Jadvygos rūmų sąskaitose įrašyta:
„Karalienei – už riestainį – 1 grašis.“
Tai – pirmoji žinoma užuomina apie obwarzanką Krokuvoje.
Iš pradžių jį kepti buvo leidžiama tik Gavėnios metu, o tą teisę turėjo tik Krokuvos kepėjų gildijos patvirtinti meistrai.
1611 m. gildija išleido dekretą, leidžiantį jai vienintelei reguliuoti riestainių prekybą mieste.
1802 m. įvestas unikalus principas: obwarzanką galėjo kepti visi kepėjai, bet tik pagal burtų keliu nustatytą eilę.
Tai truko iki maždaug 1849 m., kai šis paprotys nustojo galioti.
Riestainiai buvo pardavinėjami nuo ankstaus ryto – dar iki šeštos. Aštuoni gildijos atstovai tikrindavo kokybę, o už pažeidimus laukė griežtos bausmės.
XX a. pradžioje obwarzankai buvo pardavinėjami iš pintinių, šiandien – iš daugiau nei 170 specialių mėlynų vežimėlių visame mieste.
Kasdien Krokuvoje suvalgoma apie 150 000 obwarzankų – tai vienas žinomiausių ir mylimiausių miesto simbolių.
Kai studijavau, obwarzanek kainavo tik 1 zlotą – ir tikrai galėjo išgelbėti dieną.
Paprastas, šiltas, su sezamu ar aguonomis – tai buvo studento kuras.
O tu, paragavai jau tikrojo obwarzanko?