Kovo 12-oji – Švč. Trejybės dominikonų bažnyčios pašventinimo metinės
1223 metų kovo 12 dieną buvo pašventinta Švč. Trejybės bažnyčia, priklausanti Krokuvos dominikonams. Nors per amžius ji ne kartą degė, šventovė iki šiol saugo turtingą architektūrinį ir meninį paveldą, taip pat Krokuvos didikų šeimų bei prekybos gildijų pėdsakus.
Prieš dominikonų atėjimą čia stovėjo Krokuvos parapinė bažnyčia. 1222 m., kai į miestą atvyko dominikonai (vadinti Domini canes – Dievo šunys), bažnyčia buvo perduota jiems, o parapija perkelta į Šv. Marijos bažnyčią, esančią Centrinėje aikštėje.
![]() |
XVII a. |
XII a., per totorių antpuolį, bažnyčia buvo sugriauta. Po to prasidėjo naujos gotikinės šventovės statyba, trukusi kelis dešimtmečius. 1462 m. bažnyčioje kilo gaisras – pagal legendą jį sukėlė patys dominikonai, užsiėmę alchemija ir slaptuoju mokslu.
Vienu iš svarbiausių architektūrinių objektų laikoma renesansinė Šv. Hiacinto (Jaceko) koplyčia, sukurta pagal garsiosios Žygimanto koplyčios Vavelyje pavyzdį. Su šio šventojo figūra susiję gausūs pasakojimai: nuo gydomojo vandens iki velnių išvarymo. Pasakojama, kad bažnyčioje iki šiol girdėti jų klyksmai.
![]() |
1850 m. - mišios sudegintoje bažnyčioje |
1850 m. vadinamasis „riešutų gaisras“ nuniokojo didelę miesto dalį, neaplenkė ir dominikonų bažnyčios. Tų pačių metų pabaigoje pradėtas atstatymas pagal architekto Teofilio Żebrowskio neogotikinį projektą.
![]() |
pradžia XX a. |
Ką verta pamatyti:
– gotikinį įėjimą su subtiliu augaliniu ornamentu
– bronzinį vėlyvosios gotikos antkapį Filipui Buonaccorsi (Kalimachui), vienam iš karaliaus Kazimiero Jogailaičio vaikų mokytojų
– Šv. Hiacinto ir Myškovskių koplyčias
– XIII a. vidinis vienuolyno kolidorius su dominikonų freskomis ir romanikos stiliaus portalu (įėjimas iš presbiterijos arba iš Stolarska gatvės) – dar vienas vertingas bažnyčios elementas, slepiantis unikalią Krokuvos dvasinę ir meninę istoriją.
Ši bažnyčia – gyvas miesto istorijos liudininkas. Tyliai pasakojantis apie praeitį tiems, kurie moka klausytis.
Žinoma, Lana! Štai atnaujinta informacija, kaip 2025 m. patogiai pasiekti Krokuvą iš Lietuvos be automobilio:
✈️ Tiesioginis skrydis su „airBaltic“ iš Vilniaus į Krokuvą
-
Skrydžių dažnumas: du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais
-
Skrydžio trukmė: apie 1 val. 20 min.
-
Bilietų kainos: nuo 49 € į vieną pusę, priklausomai nuo sezono ir užimtumo
🚆 Kelionė traukiniu iš Vilniaus ar Kauno
-
Maršrutas: Vilnius – Mockava – Varšuva – Krokuva
-
Trukmė: apie 12,5 valandos
-
Bilietų kaina: apie 30 € į vieną pusę
🛫 Skrydis per Rygą su „Ryanair“
-
Maršrutas: Ryga – Krokuva
-
Skrydžių dažnumas: du kartus per savaitę – penktadieniais ir pirmadieniais
-
Bilietų kainos: nuo 40–50 € į vieną pusę
✅ Rekomendacija
Jei vertinate greitį ir patogumą, tiesioginis skrydis su „airBaltic“ iš Vilniaus į Krokuvą yra puikus pasirinkimas. Jei norite sutaupyti arba planuojate aplankyti ir Varšuvą, kelionė traukiniu gali būti įdomi alternatyva.
Obwarzanek krakowski – karališkas riestainis su istorija
Tai ne tik pusryčių užkandis ar turistinis simbolis – obwarzanek krakowski yra Krokuvos miesto istorijos dalis.
Jo pavadinimas kilęs iš senosios lenkų kalbos žodžio obwarzać – „plikyti“. Tai ir šiandien išlieka esmine jo gamybos dalimi: tešla prieš kepimą trumpai panardinama į verdantį vandenį, todėl riestainis tampa traškus išorėje ir minkštas viduje.
1394 m. kovo 2 d. karalienės Jadvygos rūmų sąskaitose įrašyta:
„Karalienei – už riestainį – 1 grašis.“
Tai – pirmoji žinoma užuomina apie obwarzanką Krokuvoje.
Iš pradžių jį kepti buvo leidžiama tik Gavėnios metu, o tą teisę turėjo tik Krokuvos kepėjų gildijos patvirtinti meistrai.
1611 m. gildija išleido dekretą, leidžiantį jai vienintelei reguliuoti riestainių prekybą mieste.
1802 m. įvestas unikalus principas: obwarzanką galėjo kepti visi kepėjai, bet tik pagal burtų keliu nustatytą eilę.
Tai truko iki maždaug 1849 m., kai šis paprotys nustojo galioti.
Riestainiai buvo pardavinėjami nuo ankstaus ryto – dar iki šeštos. Aštuoni gildijos atstovai tikrindavo kokybę, o už pažeidimus laukė griežtos bausmės.
XX a. pradžioje obwarzankai buvo pardavinėjami iš pintinių, šiandien – iš daugiau nei 170 specialių mėlynų vežimėlių visame mieste.
Kasdien Krokuvoje suvalgoma apie 150 000 obwarzankų – tai vienas žinomiausių ir mylimiausių miesto simbolių.
Kai studijavau, obwarzanek kainavo tik 1 zlotą – ir tikrai galėjo išgelbėti dieną.
Paprastas, šiltas, su sezamu ar aguonomis – tai buvo studento kuras.
O tu, paragavai jau tikrojo obwarzanko?