Krokuvos universiteto ryšiai su Lietuva

Nors Krokuvos universitetą 1364 m. įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, Aldonos Gediminaitės vyras, tačiau ši mokslo įstaigą nešioja jo gaivintojo ir atkūrėjo lietuvio Jogailos vardą. 
Jogailos universitetas Krokuvoje yra seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1364 m. gegužės 12 d. jį įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį. 1400 m. liepos 26 d. Lenkijos–Lietuvos karalius Jogaila akademiją perorganizavo pagal Sorbonos modelį, buvo įkurtas ir teologijos fakultetas. Karalius Jogaila suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniam universiteto gyvavimui ir jo klestėjimui. 2012 m. liepos 26-ją suėjo 612 metų, kai karaliaus Jogailos pastangomis buvo pertvarkytas Krokuvos universitetas. Prisimenant lietuvio karaliaus nuopelnus Lenkijos mokslo vystymuisi, pabrėžiant jo nuopelnus Krokuvos universitetui, nuo 1817 m. ši mokslo įstaiga vadinama Jogailos universitetu.
Nemažą reikšmę Jogailos universitetas, suvaidino Lietuvos ir jos žmonių švietimui. Nuo pat universiteto atnaujinimo ši mokslo įstaiga buvo artimai susieta su Lietuva ir pačių lietuvių indėliu į šio universiteto istoriją. Jau universiteto atnaujinimo 1400 m. akte karalius Jogaila pabrėžė būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Lietuvos didikai rėmė ir palaikė universitetą materialiai.
1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (lenk. Jan Wajdut; gyv. 1365–1422 m.), kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis, Drohičino kunigaikštis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. Vėliau apsigyveno Prahoje. Manoma, jog čia buvo pakrikštytas Jono vardu. Studijavo Prahos universitete, vėliau buvo įšventintas į kunigus. 1389 m. minimas kaip Krokuvos pranciškonų kustodas (vyresnysis), Krokuvos ir Sandomiero kanauninkas. 1401–1402 m. antrasis Krokuvos akademijos rektorius. Galvojama, kad palaidotas Krokuvos katedroje. Reiškia jau ir Lietuva tuo laiku turėjo mokytų žmonių, galėjusių vykti ne vien studijuoti į Krokuvą, bet ir šviesti visuomenę, užimti tokias aukštas pareigas svetimo krašto alma mater.

1402 m. jau minimas pirmas studentas iš Lietuvos – Vilniaus kapitulos iždininkas ir kanauninkas Martynas. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. šiame universitete studijavo apie 300 studentų iš Lietuvos, o XVI a. jau 450 studentų iš LDK. 1442–1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos. XVII a. pirmojoje pusėje čia mokėsi apie 200 studentų iš Lietuvos. Jame vėlesniais laikais žinių sėmėsi įtakingiausi Lietuvos kultūros žmonės: Pranciškus Skorina, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis bei kiti Lietuvos šviesuoliai. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas.
Iki šių dienų Jogailos universiteto Krokuvoje aura saugo ne vieną Lietuvos istorijai reikšmingą akimirką, bylojančią apie to laikmečio lietuvių visuomenės paliktus pėdsakus ir jos aktyvų dalyvavimą šios mokslo įstaigos gyvenime. Didžiosios kolegijos (XV a.) kiemelyje, šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų, sieną puošia lietuviškas Vytis, liudijantis apie Lietuvos didikų indėlį šiai mokslo šventovei, Jogailos universitetui teiktas subsidijas ir paramą.
Apie glaudžius Krokuvos universiteto ryšius su Lietuva mena ir išlikęs 1434 m. Krokuvos universiteto lietuviškas, mažai kam matytas, antspaudas, kuriame prie Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdo, matome ir lietuvišką simbolį – Lietuvos valstybės herbą Vytį ir dvigubą kryžių raitelio skyde. Iki mūsų dienų išliko tik du žinomi XV a. Jogailos universiteto antspaudai. Vienas jų paženklintas lenkiškuoju simboliu Ereliu, kitas Vyčiu. Tiesa, kol kas istorikai negali paaiškinti lietuviškų ženklų atsiradimo ant šio Krokuvos universiteto antspaudo istorijos, tačiau linkę manyti, jog tai mokslo akademiją reformavusio karaliaus Jogailos simbolis, pabrėžiantis jo lietuvišką kilmę.
Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
Violetos Rutkauskienės straipsnis "Mokslo Lietuva"

UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!

elenuke@gmail.com