Krokuvą

Susipažink su miestu lietuviškai!

Liana Dadu

Esu sertifikuota gide lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis po Krokuvą ir jos apylinkes. Šioje srityje intensyviai dirbu daugiau nei 12 metų. Bendradarbiauju su kelionių agentūromis iš Lietuvos. Krokuvoje gyvenu jau 23 metus. Šis miestas yra man artimas ir be galo įdomus. Pasakoju apie jį net tik turistams, bet ir vietiniams. Vedu puslapį Instagrame lenkų kalba DAWNY KRAKÓW, svečiuojuosi Krokuvos radijuje. Norėčiau savo meile šaim miestui užkrėsti ir Jus! Dirbu tiek individualiai, tiek ir su grupėmis. Užsakyta ekskursija gali tapti puikia dovana Jūsų šeimai, draugams ar verslo partneriams. Iki malonių ir turiningų susitikimų!

  • +48 690 307 400
  • Elenuke@gmail.com
  • facebook.com/Krokuva
Me

Ekskursijos

Jeigu lankote Krokuvą pirmą kartą ir turite tam tik porą valandų, turite būtinai aplankyti Vavelio kalvą ir senamiestį! Jeigu turite visą dieną - aplankykite Vavelio katedrą, Senamiestį ir Kazimiežo kvartalą. Jeigu atvažiavote keliomis dienomis, tai būtinai aplankykite Krokuvos muziejus. Ekskursijas vedu individualiom grupelėm/šeimom - NEJUNGIU!!! nepažįstamų vienų prie kitų ir neorganizuoju čia vietoje grupių.

LABIAUSIAI LANKOMOS EKSKURSIJOS:

Karališkas kelias + Vavelio katedra - 4 val. 50%
Bėgant po Krokuvą - 2 val. 30%
Karališkas kelias - 3 val. 20%

Bėgant po Krokuvą

Trumpa ekskursija pėsčiomis po Krokuvos senamiestį - apie 2 val.

Pradžia - Mateikos aikštė. Einant šiuo keliu susipažinsite su daugybę žymių istorinių pastatų: Šv. Florijono bažnyčia, paminklas Žalgirio mūšiui, Barbakanas, miesto gynybinės sienos, Florijono gatvė, Centrinė aikštė, gotikinio stiliaus Šv. Marijos bažnyčia, Rotušės bokštas, Universiteto kvartalas, Vyskupų rūmai, šv.Petro ir Povilo bažnyčia, Kanauninkų gatvė. Ekskursija baigiasi ant Vavelio kalvos.

Šią ekskursiją galima pradėti ir nuo Vavelio kalvos, tada pradžia prie Slibino paminklo.

Kaina: 350 zlotų (80 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

KARALIŠKAS KELIAS

Apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Krokuvos senamiestį - "Karališkas kelias" - apie 3 val.

Pradžia - Mateikos aikštė. Einant šiuo keliu susipažinsite su daugybę žymių istorinių pastatų: Šv. Florijono bažnyčia, paminklas Žalgirio mūšiui, Barbakanas, miesto gynybinės sienos, Florijono gatvė, Centrinė aikštė, gotikinio stiliaus Šv. Marijos bažnyčia, Rotušės bokštas, Universiteto kvartalas, Vyskupų rūmai, šv.Petro ir Povilo bažnyčia, Kanauninkų gatvė. Ekskursija baigiasi ant Vavelio kalvos - trumpai užeisime į Katedrą.

Šią ekskursiją galima pradėti ir nuo Vavelio kalvos: pradžia prie Slibino paminklo.

Kaina: 470 zlotų (110 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

KARALIŠKAS KELIAS + KATEDRA

Apžvalginė ekskursija pėsčiomis po Krokuvos senamiestį ir Vavelio katedrą- "Karališkas kelias" - apie 4 val.

Pradžia - Mateikos aikštė. Einant šiuo keliu susipažinsite su daugybę žymių istorinių pastatų: Šv. Florijono bažnyčia, paminklas Žalgirio mūšiui, Barbakanas, miesto gynybinės sienos, Florijono gatvė, Centrinė aikštė, gotikinio stiliaus Šv. Marijos bažnyčia, Rotušės bokštas, Universiteto kvartalas, Vyskupų rūmai, Pranciškonų bažnyčia, Dominikonų bažnyčia, Kanauninkų gatvė, Vavelio kalva. Lankome Vavelio katedrą - apie 1,5 valandos. Šią ekskursiją galima pradėti ir nuo Vavelio kalvos, pradžia prie Slibino paminklo.

Kaina: 600 zlotų (140 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

Mokami bilietai į Katedrą - 23 zl/16 zl.

Žydų istorija Kazimieže

Trumpa ekskursija pėsčiomis po žydų kvartalą - apie 2 val.

Pradžia - Šeroka gatvė. Remu, Popero, Senoji, Aukštoji, Ajziko sinagogos, ritualinė skerdykla, Naujoji aikstė (Plac Nowy), Meiselso gatvė, kiemelis kuriame filmavo "Šindlerio sąrašą". Susipažinsite su žydiškais papročiais ir legendomis, išgirsite jaudinančias istorijas apie aškenazų gyvenimą Krokuvos Kazimiežyje. Trukmė apie 2 valandas. Ekskursiją pagal pageidavimą galima baigti kavinėje "Hevre" buvosiose žydų maldos namuose.

Kaina: 350 zlotų (80 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

Kazimiežas - dviejų religijų sąsaja

Apžvalginė ekskursija pėsčiomis po žydų kvartalą ir katalikišką Kazimiežo dalį.

Pradžia - Šeroka gatvė. Remu, Senoji, Poperio, Aukštoji, Ajziko sinagogos, ritualinė skerdykla, Naujoji aikstė (Plac Nowy), Meiselso gatvė, kiemelis kuriame filmavo "Šindlerio sąrašą", Juzefo gatvė, Dievo kūno bažnyčia, Volnicos (Laisvoji) aikštė, šv. Kotrynos bažnyčia, Pauliečių bažnyčia ir vienuolynas Skalkoje. Šią ekskursiją galima pradėti ir nuo Skalkos. Trukmė - apie 3 valandas.

Kaina: 470 zlotų (110 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

Papildomai

Ekskursija tik po Katedrą ir Vavelio kalvą -iki 2 valandų

Kaina: 350 zlotų (80 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Bilietų kaina - 23 zl/16 zl.

Požemio muziejus - apie 1,5 val.

Kaina: 250 zlotų (60 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Bilietų kaina - 32 zl/28 zl.

Muziejus neleidžia, kad grupėje būtų daugiau kaip 30 turistų!

Šindlerio muziejus - apie 2 val.

Kaina: 350 zlotų (80 eurų) už ekskursiją iki 15 dalyvių.

Bilietų kaina - 32 zl/28 zl.

Muziejus neleidžia, kad grupėje būtų daugiau kaip 26 turistai!

Kainas didesnėm grupėm (nuo 15 asmenų) ir turistinių kelionių organizatoriams pateikiu individualiai.

0
darbo metų
0
turistinių firmų bendradarbiaujančių su manim
0
turistų, kuriems parodžiau Krokuvą
0
išvaikščiotų kilometrų
Rodomi pranešimai su žymėmis apie Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis apie Krokuvą. Rodyti visus pranešimus
  • Lobzobo rūmai ir Esterkos pilkapis

    Pasakoju gyvai  FACEBOOK PUSLAPYJE "Krokuva su Liana":




     
  • *ISTORINIS KALENDORIUS* Dominikonų - šv. Trejybės bažnyčia


    Šiandien, kovo 12 dieną 1223 metais buvo pašventintą šv.Trejybės, Dominikonų bažnyčia.
    Nors ši bažnyčia nekartą degė, ji ir toliau slepia savyje ir puikų meną ir architektūrą, ir Krokuvos didikų šeimų ir prekybinių gildijų pėdsakų.
    Prieš tai čia buvo Krokuvos parapijos bažnyčia. 1222 metais, atvykus į miestą dominikonams (dievo šunims - Domine canis) bažnyčia buvo atiduota jiems, o parapija perkelta į Šv. Marijos bažnyčią, kuri stovi Pagrindinėje aikštėje.

    XVII a.
    XII amžiuje, Totorių antpuolio metu bažnyčia buvo sugriauta ir vėliau prasidėjo naujos gotikos bažnyčios statyba, kuri truko keletą dešimtmečių.
    1462 m. gotikinės bažnyčios viduje kilo ugnis: pagal legendą ugnį sukėlė patys dominikonai, kurie tuo metu užsiėmė alchemiją ir  kitais slaptais mokslais.

    Bažnyčios perlu yra viršutinė, renesansinė  Šv. Hiacinto koplyčia ( sw. Jacek), sukurta pagal Žygimanto koplyčią Vavelyje.

    Vyrauja labai daug legendų ir sakmių, surištu su šio šventojo figūrą, kuris įkūrė dominikonų ordiną Krokuvoje. Kai kurie sako, kad vienuolis gali duoti gydomųjų galių vandeniui ir išvyti Šėtoną iš kūno. Sakoma, kad iki šiol bažnyčioje vis dar girdisi tų velnių klyksmai ir dejonės.

    1850 m. - mišios sudegintoje bažnyčioje
    Tragiškas, taip vadinamas "riešutų gaisras", kuris 1850 m. sunaikino didelę miesto dalį, neaplenkė ir dominikonų bažnyčios. Tais pačiais metais ir prasideda bažnyčios atsatymas pagal architekto Teofilio Žebrovskio planus neogotikos stiliuje.

    pradžia XX a.

    Ką verta pamatyti :
    - originalų gotikinį įėjimą, dekoruotą subtiliu augaliniu ornamentu.
    - vėlaus gotikos bronzos antkapį, kuriame pavaizduotas yra Filippo de Buonacorsi žinomas kaip Kalimachas, karaliaus Kazimiero Jogailaičio vaikų mokytojas. (Taip taip - tarp kitko Aleksandro ir Žygimanto Senojo mokytojas).
    - šv. Hiacinto, Myškovskių koplyčias
    - XIII amžiaus kluatrą su labai keistais dominikonų paveikslais (įėjimas per presbiterijos, arba iš Stalių gatvės - Stolarska) ir romanikos stiliaus portalu.
  • [Krokuvos gidas] Kaip patekti į Krokuvą?



    ***Ši informacija yra tiems, kurie keliauja be mašinos.*** Atnaujinta 2023 metais.

    Tiesioginiai sujungimų su Krokuva autobusu nėra.

    Tiesioginių lėktuvų nėra. 
    (Rašykite prašymus Ryanairui, kad įvestų  skrydžius iš Kauno į Krokuvą!. :):)

    TRAUKINIU:
    Greičiausias ir patogiausias būdas patekti į Krokuvą, tai kelionė nauju traukiniu.
    Kelionė iš Vilniaus trunka 12,5 valandos.
     Tuo metu galite perkaityti daug vertingos informacijjos kurią rasite mano puslapyje :)

    Nuo 2022 m. gruodžio mėnesio važiuoja traukinys Vilnius-Mackava/Mackava-Krokuva.

    LĖKTUVU:
    Ryanair skrydžiai Kaunas - Varšuva Modlin ( aerouostas nutolęs apie valanda nuo Varšuvos centro).
    Skrenda ketvirtadieniais ir sekmadieniais.
     Ketvirtadieniais iśkrendate 22:30, atskrendate 22:30. Bilietą iš anksčiau galite nusipirkti ir už 10 eur  ir 20 eurų. Iš Modlin keliaujate iki Varšuvos centro. 
    Gero sujungimo su Krokuva naktį nėra, tad verta pasirūpinti nakvynę Varšuvoje ir ryte aplankyti Varšuvos Senamiestį ir tada traukiniu keliauti į Korkuvą. 
    Atkrepkite dėmesį į ivairias bilietų kainas . Nuo apie 80 zl iš Warszawa Gdanska, bet ir apie 200 zl iš Warszawa Centralna. Primenu, kad Lenkijoje geležinkeliuose yra didelės nuolaidos jeigu perkate bilietą iš anksčiau, jeigu keliaujate kartu ur t.t: 
    https://koleo.pl/rozklad-jazdy/

    Sekmadieniais iš Kauno atskrendate anskčiau - 17:30 ir dar ramiai galite patekti į Krokuvą. Pvz. spėti į tą patį traukinį kuris 13:20 išvažiavo iš Kauno :).
    Šis lėktuvo variantas gal labiau tinkamas tiems kurie nori aplankyti Varšuvą ir kartu Krokuvą.

    Betarpiški Ryanair skrydžiai iš Krokuvos yra iš Rygos! 
     Penktadieniais ir pirmadieniais. Kaina apie 40/50 eurų.

    TRAUKINIU GERIAUSIAI!
    IKI PASIMATYMO KROKUVOJE


  • Kodėl savaitgalį Paryžiuje verta iškeisti į Krokuvą?



    Praeitais metais Balsas.lt paskelbė labai įdomų Ričardo Jakučio straipsnį - "Kodėl savaitgalį Paryžiuje verta iškeisti į Krokuvą?". Pati idėja man labai patinka, esu buvusi Paryžiuje ir manau,kad Krokuva puikiai gali varžytis su Paryžiumi istoriniu mastu. Deja, straipsnyje pastebėjau daug klaidų ir netikslumų....

    "Į Krokuvą keliaujame A. Baranausko, B. Pruso, H. Sinkevičiaus, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, J. Biliūno, Č. Milošo, S. Kymantaitės-Čiurlionienės ir kitų kūrėjų pėdsakais." A. Baranausko niekada Krokuvoje nebuvo, B. Prusas tik lankėsi, taip pat kaip ir J. Biliūnas, kuris mirė netoli Krokuvos - Zakopanėje.

    "Krokuvoje, kurion vykstame, veikia 146 bažnyčios." - įdomu iš kur toks skaičius? Kiek žinau Krokuvoje yra 135 bažnyčios, nejaugi autorius priskaičiavo ir koplyčias, bet su jomis būtų net 150. Šiap ar taip - netiesa.

    "Vien Krokuvos senamiestyje jų per 30." - deja, tik 20 :) .

    "Visi keliai Krokuvoje veda į senamiesčio Turgaus aikštę (Sukienicas). Didžiausią Europoje aikštę (tiesa, dėl tų didžiųjų aikščių ir didžiausių senamiesčių kažkokia painiava, nes kur tik būni, visi aiškina, kad pas juos viskas didžiausia, o dėl didžiausios Europos aikštės, manyčiau, kad ji Paduvoje) supa senoviniai puošnūs mūriniai pastatai ir rūmai, o aikštės viduryje stovi Sukienicų renesanso stiliaus pastatas, kuris senovėje atliko turgaus vaidmenį." 
    Krokuvoje yra seniausia didžiausia aikštė - nuo XIII a. ir ji yra kvadrato forma: 200 ant 200 metrų - 4 hektarai. Paduvoje aikštė nuo XVIII a. ir ji yra elipsės formos.

    "Gi iš šios bazilikos bokšto jau veik šimtas metų kiekvieną dieną 12 valandą dienos per Lenkijos 1-ą radijo programą skamba laiko signalas. Po signalo dar visi klausosi tradicinio ritualo – irgi iš bokšto grojančio trimitininko." Laiko signalas iš Krokuvos  neskamba jau nuo 1984 m. Dabar skamba iš Varšuvos, o po to tiesiogiai įjungiama Krokuvos trimitiniko melodija .

    "Krokuvos senamiestį supa parkas – vadinamieji Plantai, įveisti išgriautos senovinės sienos vietoje. Čia gausu gotikinės ir renesanso architektūros paminklų – tai Jogailos universiteto pastatai, bažnyčios ir vienuolynai, senovinių gynybinių mūrų fragmentai, didžiausias Europoje Barbakanas (ginklų saugykla), už kurio yra Antano Vivulskio suprojektuotas paminklas, skirtas Žalgirio mūšio pergalei, pastatytas 1910 metais, minint 500–ąsias mūšio metines." Barbakanas tai ne ginklų saugykla, o gynybinis statinys tvirtovės, miesto gynybinės sienos išorėje prie vartų.

    "Štai kokias mintis pažadino savaitgalis Krokuvoje. Lietuviui nevalia neapsilankyti šiame mieste. Ir daug sužinota, ir savaitgalis maloniai praleistas." Su šiuo paskutiniu sakiniu pilnai sutinku, tik gerai būtų jog Jūsų palydovų būtų kompetetingas gidas, o ne žinios iš interneto puslapių.

    UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
    elenuke@gmail.com

  • Jogailaičių universitetas - Collegium Maius


    Vienas iš seniausių Europos universitetų, įkurtas 1364 m. karaliaus Kazimiero Didžiojo. Iškilniausių universiteto rūmų - XIV-XV a. statytos Aukštesniosios kolegijos - viduje yra arkadų kiemas su nuostabaus grožio krištolo struktūros itališkais skliautais.

     Šio metu Collegium Maius patalpose įkurtas universiteto muziejus. Tarp jo vertingų rinkinių - astronomijos, fizikos, chemijos prietaisų kolekcijos, paveikslai ir skulptūros.


    Žinomiausiu Jogailaičių universiteto studentu buvo Mikalojus Kopernikas! 1491 m. įstojo į Krokuvos universitetą, domėjosi filosofija, teologija, matematika, medicina. Vėliau išrinktas kanauninku, tačiau uolus dvasininkas nebuvo. Baigęs mokslus išvyko į Vokietiją ir Italiją.


    Norite sužinoti daugiau? Užsakykite ekskursiją po universiteto kvartalą, kurioje išgirsite daug įdomių faktų ir pasakojimų apie seniausią Lenkijos mokslo šventovę.


    Krokuvos universiteto ryšiai su Lietuva.


    UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!

    elenuke@gmail.com
  • Kazimiežas


    Kazimiežo kvartale žydai apsigyveno XV a pabaigoje. Dėka Jono Albrechtos privilegijos žydai įgijo teisę įsikurti mieste: prekiauti, pirkti namus, turėti savo sinagogą, kapines.

    Iki antro pasaulinio karo visoje Krokuvoje gyveno apie 68 tūkstančius žydų, buvo virš 90 sinagogų ir maldos namų (midraš).
    Dabar liko tik septynios sinagogos, tik dvi iš jų veikiančios.

    Seniausioji žydų maldos namai tai Senoji Sinagoga. Jos pradžia siekia XV a. pabaigos. Po 1557 m. gaisro juos atstatė renesanso stiliumi architektas Mateo Gucci. Stipriai suniokoti vokiečių per II pasaulinį karą, po restauravimo atgavo XVI a. antros pusės vaizdą. Šiuo metu čia saugomi Krokuvos miesto istorinio muziejaus judaikos rinkiniai: daugiausią susiję su žydų religinėmis apeigomis dailiųjų amatų dirbiniai, judaistinės tematikos paveikslai, žydų veiklą ir martirologiją liudijantys dokumentai.




    Krokuvos Valstybinio archyvo nuotrauka

    Sinagoga Remuh

    Statybą finansavo 1553 m. Izraelis Auerbachas iš Ratizbonos. Sinagoga perėmė pavadinimaą iš jo sūnaus, vadinamo Rabbi Moses-Remuh, kuris yra palaidotas gretimose kapinėse. Maldos namai veikia iki šiol.

    NORITE SUŽINOTI DAUGIAU?
    UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
    elenuke@gmail.com
  • Krokuvos Pagrindinė aikštė


    Krokuvos pagrindinė aikštė viena iš didžiausių viduramžių aikščių Europoje, buvo suplanuota remiantis 1257 m. miesto privilegija. Iš kiekvienos jos pusės simetriškai išeinančios gatvės sudaro būdingą šachmatų lentos urbanistinę kompoziciją, kadaise uždaryta gynybiniais mūrais. Simetriškumą ardo įstrižai į aikštę įeinanti Grodzka gatvė bei aikštė prie M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios.

    Pagrindinėje aikštėje koncentravosi miesto visuomeninis, religinis ir ūkinis gyvenimas. Čia, Bracka gatvės pradžioje, 1525 m.  Albrechtas Hohenzollernas, paskutinis kryžiuočių ordino didysis magistras, iškilmigai pasidavė Lenkijos karaliui Žygimantui I Senajam.

    Aikštės viduryje stovi Sukienicos. Parduotuvėles ir didelę prekybos salę XIV a. pastatydino karalius Kazimieras Didysis. Po 1555 m. gaisro Sukienicos buvo atstatytos žinomų architektų  - Giovanni Maria Padovano ir Santi Gucci.

    Iš šiaurinės pusės aikštę uždaro švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viduramžių Krokuvos pagrindinė šventykla, vienas iš vertingiausių Lenkijoje gotikos paminklų. Jos pagrindinis altorius yra garsiausiu Europoje vėlyvosios gotikos medžio raižinys - atliktas iš liepos ir ąžuolo medienos, padengtas polichromija poliptikas. Nepaprasta figūrų ekspresija, formų virtuoziškumu, realizmo ir misticizmo persipynimu altorius prilygsta visų laikų šedevrams.

    UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!
    elenuke@gmail.com
  • Krokuvos universiteto ryšiai su Lietuva


    Autorstwa Zygmunt Put - Praca własna, CC BY-SA 4.0

    Nors Krokuvos universitetą 1364 m. įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, Aldonos Gediminaitės vyras, tačiau ši mokslo įstaigą nešioja jo gaivintojo ir atkūrėjo lietuvio Jogailos vardą. 
    Jogailos universitetas Krokuvoje yra seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1364 m. gegužės 12 d. jį įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį. 1400 m. liepos 26 d. Lenkijos–Lietuvos karalius Jogaila akademiją perorganizavo pagal Sorbonos modelį, buvo įkurtas ir teologijos fakultetas. Karalius Jogaila suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniam universiteto gyvavimui ir jo klestėjimui. 2012 m. liepos 26-ją suėjo 612 metų, kai karaliaus Jogailos pastangomis buvo pertvarkytas Krokuvos universitetas. Prisimenant lietuvio karaliaus nuopelnus Lenkijos mokslo vystymuisi, pabrėžiant jo nuopelnus Krokuvos universitetui, nuo 1817 m. ši mokslo įstaiga vadinama Jogailos universitetu.
    Nemažą reikšmę Jogailos universitetas, suvaidino Lietuvos ir jos žmonių švietimui. Nuo pat universiteto atnaujinimo ši mokslo įstaiga buvo artimai susieta su Lietuva ir pačių lietuvių indėliu į šio universiteto istoriją. Jau universiteto atnaujinimo 1400 m. akte karalius Jogaila pabrėžė būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę. Nuo pat universiteto įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Lietuvos didikai rėmė ir palaikė universitetą materialiai.
    1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (lenk. Jan Wajdut; gyv. 1365–1422 m.), kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis, Drohičino kunigaikštis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. Vėliau apsigyveno Prahoje. Manoma, jog čia buvo pakrikštytas Jono vardu. Studijavo Prahos universitete, vėliau buvo įšventintas į kunigus. 1389 m. minimas kaip Krokuvos pranciškonų kustodas (vyresnysis), Krokuvos ir Sandomiero kanauninkas. 1401–1402 m. antrasis Krokuvos akademijos rektorius. Galvojama, kad palaidotas Krokuvos katedroje. Reiškia jau ir Lietuva tuo laiku turėjo mokytų žmonių, galėjusių vykti ne vien studijuoti į Krokuvą, bet ir šviesti visuomenę, užimti tokias aukštas pareigas svetimo krašto alma mater.

    1402 m. jau minimas pirmas studentas iš Lietuvos – Vilniaus kapitulos iždininkas ir kanauninkas Martynas. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. šiame universitete studijavo apie 300 studentų iš Lietuvos, o XVI a. jau 450 studentų iš LDK. 1442–1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500–1588 m. Krokuvoje mokėsi 168 studentai iš Lietuvos. XVII a. pirmojoje pusėje čia mokėsi apie 200 studentų iš Lietuvos. Jame vėlesniais laikais žinių sėmėsi įtakingiausi Lietuvos kultūros žmonės: Pranciškus Skorina, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis bei kiti Lietuvos šviesuoliai. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas.
    Iki šių dienų Jogailos universiteto Krokuvoje aura saugo ne vieną Lietuvos istorijai reikšmingą akimirką, bylojančią apie to laikmečio lietuvių visuomenės paliktus pėdsakus ir jos aktyvų dalyvavimą šios mokslo įstaigos gyvenime. Didžiosios kolegijos (XV a.) kiemelyje, šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų, sieną puošia lietuviškas Vytis, liudijantis apie Lietuvos didikų indėlį šiai mokslo šventovei, Jogailos universitetui teiktas subsidijas ir paramą.
    Apie glaudžius Krokuvos universiteto ryšius su Lietuva mena ir išlikęs 1434 m. Krokuvos universiteto lietuviškas, mažai kam matytas, antspaudas, kuriame prie Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdo, matome ir lietuvišką simbolį – Lietuvos valstybės herbą Vytį ir dvigubą kryžių raitelio skyde. Iki mūsų dienų išliko tik du žinomi XV a. Jogailos universiteto antspaudai. Vienas jų paženklintas lenkiškuoju simboliu Ereliu, kitas Vyčiu. Tiesa, kol kas istorikai negali paaiškinti lietuviškų ženklų atsiradimo ant šio Krokuvos universiteto antspaudo istorijos, tačiau linkę manyti, jog tai mokslo akademiją reformavusio karaliaus Jogailos simbolis, pabrėžiantis jo lietuvišką kilmę.
    Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.
    Violetos Rutkauskienės straipsnis "Mokslo Lietuva"

    UŽSAKYKITE EKSKURSIJĄ JAU DABAR!!!!

    elenuke@gmail.com
  • Krokuvos riestainis - Obwarzanek krakowski



    "Obwarzanek krakowski" yra tradicinis kepinys, kurį Krokuvos kepėjų gildijos specialiai paskirti kepėjai iš pradžių galėjo kepti tik per Gavėnią. Senosios lenkų kalbos žodyne apibrėžiamas kaip iš tešlos suformuotas ritinys, iš kurio sukant padaromas žiedas, veikiausiai plikomas prieš kepant. Lenkiškas pavadinimas "obwarzanek krakowski" iš tiesų susijęs su produkto gamybos būdu – tešlos plikymu įkaitintame vandenyje.


     Pirmosios užuominos apie Krokuvoje ir jos apylinkėse kepamus riestainius randamos karaliaus Vladislavo Jogailos ir karalienės Jadvygos rūmų sąskaitose. 1394 m. kovo 2 d. sąskaitoje įrašyta tokia informacija: "Karalienei už riestainį – 1 grašis".

     Krokuvos kepėjų gildija 1611 m. išleido dekretą (laudum), kuriame gildija įgaliojama mieste reguliuoti prekybą riestainiais ir jai suteikiama teisė pasirinkti, iš kurių kepėjų šiuos produktus pirkti.


    Su teise kepti obwarzanki susijęs esminis pokytis įvyko XIX a.: 1802 m. sausio 22 d. pasirašytas dekretas, kuriame nustatyta, kad juos galėjo kepti bet kuris kepėjas, tačiau tik kai jam ateidavo eilė. Kepėjai, kuriems leidžiama kepti šiuos riestainius, buvo išrenkami burtų keliu. 1843 m. burtų keliu nustatyta kepėjų eilės tvarka galiojo iki 1849 m. Tuomet šis paprotys greičiausiai baigėsi, nes nebėra įrodymų, kad burtai buvo traukiami ir vėliau.

     "Obwarzanek krakowski" buvo parduodamas ant prekystalių, o prekyba prasidėdavo dar prieš šeštą valandą ryto, kad Krokuvos gyventojai anksti ryte galėtų įsigyti šviežių kepinių. Gildija kontroliavo produktų kokybę ir šviežumą – aštuoni gildijos nariai paskirti kontroliuoti prekystalius. Savaime suprantama, kad už bet kokį pažeidimą buvo griežtai baudžiama.

     Ilgainiui žmonės pradėjo prekiauti riestainiais kitais būdais. Dar XX a. šeštajame dešimtmetyje šiais produktais buvo prekiaujama tiesiai iš pintinių. Dabar prekiaujama ne tik parduotuvėse ir kepyklose, bet ir iš specialių prekybos vežimėlių. Šiuo metu Krokuvoje yra nuo 170 iki 180 tokių prekybos vežimėlių, iš kurių prekiaujama šiais riestainiais. Kasdien Krokuvos rinkoje parduodama vidutiniškai maždaug 150 000 riestainių!
     Na o man tai buvo svarbus maistas studentavimo metu, kainavo tada tik 1 zlotą ir puikiai pasotindavo ;).

    DĖMESIO:

    Jeigu siuntimo forma neveikia tada

    rašykite tiesiogiai į FB arba el.paštu.

    EMAIL

    elenuke@gmail.com

    TELEFONAS

    +48 690 307 400.

    Nepriimu kai vedu grupes :).